„Bajaderės” choreografija dažnai yra laikoma aukščiausio lygio simfonizmo atitikmeniu šokyje, išsiskleidusiu net septyniolika metų prieš pavyzdinį „Gulbių ežerą“ (…). Baletai keliauja per ištisas kartas tarsi legendos, primenančios ritualus, tačiau baletas “Bajaderė” pats savaime yra ritualas, poema apie šokį, prisiminimus ir laiko tėkmę. Kiekvienas šokio epizodas prideda kažką naujo prie ankstesniojo, tai tarsi kalbos mokymasis. Baletas pamažu įgauna vis daugiau ir daugiau šio žinojimo: tai, kas iš pradžių tebuvo pirmapradis murmėjimas, finale kibirkščiuoja neįtikėtina artikuliacijos prabanga.“

Arlene Croce, The New Yorker

Marius Petipa savo baletą Bajaderė kūrė ant tvirto romantinio pagrindo, gretindamas jį su savo paties sukurta klasikinio šokio estetika. Romantizmą jame atspindi tipiški bruožai – Indija yra egzotiška šalis, puikiai tinkama veiksmo vieta romantikams, balete dalyvauja nežemiškos būtybės, baleto tema taip pat itin būdinga romantizmo kūriniams –pasiaukojanti, visaapimanti bajaderės Nikijos meilė, meilė, kaip aukščiausia gyvenimo prasmė ir išraiška. Bajaderės siužeto šaltinis yra Indijos literatūros klasika – Kalidasos drama Sakuntala ir Goethes poema Dievas ir bajaderė. Šie poezijos kūriniai tapo pagrindu ne vienam spektakliui, iki M. Petipa baleto šia tema spektaklius kūrė žymiausi dramaturgai Augustin Eugène Scribe, Theofil Gautier, choreografai Charles Didelot, Filippo Taglioni ir kt.

Libretą Bajaderei parašė pats Petipa ir Sergejus Chudekovas, balete jungiasi melodramoms būdingi siužeto vingiai, romantinio baleto dramaturgijos priemonės. Muzika sukurta Ludwig Aloisius Minkus’o, savo emocionalumu ir ritmine įvairove, pabrėžtu teatrališkumu leidusi sukurti ryškų, vaizdingą spektaklį. Tačiau Bajaderės meninę vertę, kurios nesumenkino ir vėlesni Petipa baletai, pastatyti pagal P. Čaikovskio ar A. Glazunovo muziką, lėmė choreografijos lygis bei joje įkūnyti poetiniai apibendrinimai. Bajaderė – savotiška klasikinio šokio simfonizuotų formų enciklopedija.

Lietuvoje Bajaderė nebuvo pastatyta, 2006 m. balandžio 28 d., kaip preliudija šiai premjerai, atskirai buvo pastatytas Šešėlių paveikslas (choreografė statytoja Ninella Kurgapkina, dailininkas Viačeslav Okunev, dirigentas Robertas Šervenikas).

Premjera 2007 m. gruodžio 31 d.

Fotografas - Martynas Aleksa