Respublikiniame istoriniame mokyklų konkurse "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais", dailės skyriaus mokinių nulipdytas Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių maketas, 2011 lapkričio 20 - gruodžio 13 dienomis LR Seime vykusioje parodoje buvo įvertintas I-ąją vieta.
Maketą kūrė 2011 gegužės mėn. 7d kl. mokiniai (dabar jau aštuntokai), pratęsė 2011 rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. šių metų 7d kl. mokiniai, 10d kl. mokiniai, bei 2c kl. mokinė.
Kūrybinį procesą prižiūrėjo mokytoja Julija Ikamaitė.

Šį Vilniaus pilių maketą kūrė:
Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dailės skyriaus 2c klasės dailininkė Ugnė Smilga Aliukaitė
(Karalius Žygimantas Augustas ir Karalienė Barbora Radvilaitė, gulbės, tiltai per Vilnelę, bei Valdovų rūmų kiemas su šuliniu)
10 klasės dailininkai:
Urtė Bakaitė (kalnas, Aukštutinė pilis, Vilijos upė)
Marija Sučilaitė (kalnas, Aukštutinė pilis, Vilnelė)
Klaudija Matvejevaitė (S. Gedos eilėraštis Vilnelėje)
Jonas Aliukas (vėtrungė, bažnyčių kryžiai)

Maketo pristatymas:

Vilnios ir Neries upių apsuptos iškilios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilys, išaugę senosiose baltų žemėse, primena mums ir ateities kartoms protėvių valią ir ryžtą išsaugoti savo žemę, tautą ir jos dvasią.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto valdymo laikais Vilniaus pilių gynybinės sienos ir bokštai juosė mūsų valstybės dvasinį centrą su renesansine katedra, senaisiais vyskupų rūmais, pagrindiniais civilinės valdžios statiniais: rezidencija, oficinomis; kariuomenės arsenalo statiniais. Iš tolimų apylinkių į Vilnių atvykstantis keleivis matė iškilius Aukštutinės pilies mūrus, lyg senosios mūsų valstybės karūną.

Vilniaus pilyje gyva ir senoji Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir kunigaikštytės Barboros Radvilaitės meilės istorija, virtusi iš kartos į kartą tautoje pasakojama legenda. Šią istoriją mena pilyje stovėjusių Radvilų rūmų mūrai, senieji rezidencijos sodo tvenkiniai su valdovo mylimajai dovanotomis gulbėmis ir statyto mauzoliejaus šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios siluetas.

Senąsias Lietuvos pilis apglėbė Vilnius – tautos ir valstybės sostinė, saugodamas tai, kas mums brangiausia.

Rengdami pilių maketą, stengėmės prakalbinti baltiškuosius simbolius, vertėme senosios Vilniaus ikonografijos puslapius: XVI a. Brauno ir Hogenbergo "Civitates Orbis Terrarum" atlase išspausdintą Vilniaus miesto planą (1581 m.), T. Makovskio (1600 m.) ir D.Peceldo (1649 m.) Vilniaus graviūras. Rėmėmės menotyrininko V. Drėmos, architektų S. Lasavicko ir N. Kitkausko Vilniaus pilių tyrimais, rekonstrukcijomis ir maketais.

Labai dėkojame Vilniaus Valdovų rūmų Edukacijos ir lankytojų centro vedėjui Gediminui Gendrėnui bei Vidai Kaunienei už visokeriopą pagalbą.