MEILĖ, DŽIAZAS IR VELNIAS. O KUR DINGO VILTIS? (ŽIŪRĖTI) 

Solistai:

Beatričė - Saulė Dovydėnaitė

Andrius - Paulius Cinauskas

Lukas - Tautvydas Kairys

Julius - Vilius Aleinikovas

Zina - Salomėja Pakerytė

Andriaus tėvas - Karolis Jocas

Pavaduotoja - Nėja Vaitekūnaitė

Gydytoja - Barbora Bareikytė

Režisieriai: Alvė Skauronaitė, Barbora Bareikytė

Projekto vadovė:

Rugilė Juknevičiūtė

Libreto autoriai: Marija Normantaitė, Rimgailė Šegždaitė, Diana Cicėnaitė,

Kompozitoriai: Justina Dvarionaitė, Brigita Beinarytė, Jurgis Gintalas, Petras Mickūnas, Ugnius Betingis, Pijus Česaitis, Gabrielius Skeivelas, Saulė Dovydėnaitė, Auksė Dovydėnaitė, Salomėja Palerytė, Nėja Vaitekūnaitė

Scenografai: Martynas Zaleckas, Deimantė Vilėniškytė

Choreografai:

Nojus Baumann, Mikolė Meškauskaitė, Sofija Varkulevičiūtė

Dirigentai: Marius Rinkevičius, Marija Baniulytė

Afišos autorė Ugnė Seredaitė

 

 

MEILĖ IR MIRTIS VERONOJE (ŽIŪRĖTI) 

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos 76-os laidos abiturientų roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje" SOLISTAI:

Romeo - Simonas Rimkus

Džiuljeta - Rūta Buišaitė

Merkucijus; Baltazaras - Danielius Niedzviegas

Lorencas; Samsonas - Adomas Pledas

Vaistininkas; Benvolijus - Ignas Ščesnulevičius

Tebaldas - Tautvydas Kairys / Vaiva Joana Jakštaitė

Auklė - Nėja Vaitekūnaitė

Kunigaikštis - Ervinas Jasevičius

Kapuletis tėvas - Denis Vysokovych

Paris; Gregorijus - Nojus Žebrauskas

Abramas - Bernardas Butkus

KOMPOZITORIUS: Kęstutis Antanėlis

LIBRETO AUTORIUS: Sigitas Geda

ARANŽUOTOJAS: Gintautas Venislovas

OPEROS KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Dirigentas - Leonardas Butkus

Choro vadovė - Vaiva Joana Jakštaitė

Režisieriai - Gabija Beatričė Rimkutė, Jonas Bernardas Kertenis

Projekto Vadovas - Steponas Plukas

Finansininkai - Emilis Šarinskas, Lėja Povilaitytė

Choreografės - Barbora Groblytė, Deimantė Valasinavičiūtė, Leta Štopaitė

Kostiumų dizainerės - Skaistė Brazaitė, Gustė Kačinaitė, Augustė Gelžinytė

Scenografai - Ūla Norvilaitė, Simas Novikas, Roberta Alksnytė, Naglis Kranauskas, Tomas Kavarskas

Prodiuserės - Džesika Vienažindytė, Lukrecija Vaitiekutė

Muzikos vadybininkės - Elžbieta Mirinavičiūtė, Kamilė Sabašinskaitė, Adelė Silickaitė

Renginį tiesiogiai transliavo ir filmavo: UAB „TV partneriai" (ZoomTV.lt)

 

VELNIO NUOTAKA (ŽIŪRĖTI)

Ar esi kada nors gyvai matęs „Velnio nuotaką“? Operos pavidalu atgijusi Kazio Borutos apysaka – tai „čiurlioniukų” meno kūrinys. Šis projektas yra 45 metų tradicija, vyraujanti Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Visi vyriausi muzikos, dailės ir baleto moksleiviai susiburia vienam tikslui – pastatyti operą, prieinamą visuomenei.

V. Ganelino „Velnio nuotaką“

Solistai:

Pinčiukas - Bernardas Sokolovas
Baltaragis - Giedrius Gečys
Girdvainis - Deividas Bartkus
Jurga - Saulė Kavaliauskaitė
Uršulė - Valerija Vitkauskaitė
Marcelė - Liepa Ribokaitė
Piršlys - Augustinas Rimkevičius
Raupys - Rytas Svilainis

Operos kūrybinė grupė:

Dirigentas -
Laurynas Jakutis

Režisieriai -
Elzė Fedorcovaitė
Simonas Poška

Choreografės -
Vakarė Radvilaitė
Alina Pilecka

Scenografai -
Lukas Čibiras
Lukas Pavilonis
Vėjas Baltazaras Dagys
Kristijonas Mikolaitis

Kostiumų dailininkės -
Unė Talmantaitė
Viltė Kiršaitė
Gailė Gendvilaitė
Sidas Martinavičius
Elzė Labanauskaitė

Šviesų režisieriai -
Rokas Sventickas
Vitas Svigaris

Prodiuserės -
Morta Jurkėnaitė
Aleksandra Maziliauskaitė

Muzikos vadybininkė -
Martyna Mišeikytė

Projekto vadybininkė -
Magdelena Klimaševskytė

Finansų vadovas -
Tadas Petrulis

Reklamos komanda:

Reklamos Idėjos bendraautoriai -
Akvilė Merkininkaitė
Tadas Petrulis

Vaizdo įrašų režisierius -
Ąžuolas Vilkončius

Grafikos dizainerės -
Augusta Kučynska
Gustė Novikaitė

 

ŽUVĖDRA (ŽIŪRĖTI)

„Mes visi skaitome ir rašome apie meilę, o patys mylime mažai.“ - A. Čechovas

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 73-iosios laidos abiturientų opera statoma pagal A. Čechovo pjesę "Žuvėdra".
Libretas - A. Čechovo su čiurlioniukų interpretacija.
Muzika - čiurlioniukų kūryba.

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Dirigentė Austėja Pėželytė

Režisieriai:
Guostė Ringelytė
Nikita Berezko
Laura Paulauskaitė

Kompozitoriai:
Guoda Slipkutė
Laurynas Kanevičius
Bernardas Sokolovas
Benas Gocentas
Austėja Pėželytė

Solistai:
Irina Nikolajevna Arkadina - Saulė Emilija Rašimaitė
Konstantinas Gavrilovičius Trepliovas - Laurynas Kanevičius
Piotras Nikolajevičius Sorinas - Laurynas Jakutis
Nina Michailovna Zarečnaja - Liepa Ribokaitė
Polina Andrejevna - Skirmantė Vaičiūtė
Maša - Elžbieta Liepa Dvarionaitė
Borisas Aleksejevičius Trigorinas - Deividas Bartkus
Jevgenijus Sergejevičius Dornas - Nojus Juška
Semiona Semionovičius Medvedenka - Benas Gocentas
Tarnaitė – Beatričė Tylaitė

 

DREBULĖ (ŽIŪRĖTI) 

Operoje interpretuojama klasikinė lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“ 21-ojo amžiaus kontekste. Tai vaiko drama suaugusiųjų pasaulyje. Užguitas, dviejų pasaulių konfliktų epicentre atsiduriantis antraplanis personažas tampa pabaigoje pagrindine tragiškos atomazgos priežastimi.

Tai didžiulis kūrybinis sumanymas, dedikuojamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui. Operoje perteikiamas mergaitės jautrumas, pažeidžiamumas ir keliamas retorinis klausimas – kas kaltas dėl nelaimių pasaulyje? Kur išeitis?

Kompozitoriai: Adomas Gražinis, Giedrius Malikėnas, Aušvydas Kriščiūnas, Kasparas Eidukonis, Natali Kazlauskaitė, Jokūbas Švambaris.

Režisieriai – Paulius Novikas, Valerija Gneuševa

Dirigentės – Natali Kazlauskaitė, Aistė Krivickaitė

Scenografės – Andrėja Puskunigytė, Greta Eimulytė

Kostiumų dailininkas – Ilja Konovalov

Choreografės – Gabrielė Bagdonaitė, Urtė Groblytė, Brigita Paškevičiūtė

Solistai:

Eglė – Iveta Mikalajūnaitė

Žilvinas – Laurynas Kanevičius

Eglės tėvas – Paulius Balčytis

Eglės motina – Atėnė Gureckaitė

Drebulė – Saulė ir Auksė Dovydėnaitė

Atlikėjai:

Režisieriai – Paulius Novikas, Valerija Gneuševa

Dirigentės – Natali Kazlauskaitė, Aistė Krivickaitė

Scenografės – Andrėja Puskunigytė, Greta Eimulytė

Kostiumų dailininkas – Ilja Konovalov

Choreografės – Gabrielė Bagdonaitė, Urtė Groblytė, Brigita Paškevičiūtė

NEUŽMIRŠTUOLIŲ LAUKAI (1 DALIS)

NEUŽMIRŠTUOLIŲ LAUKAI (2 DALIS)

Kiekvienais metais Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientai rengia naujametinę operą. Ši tradicija tęsiasi 42 metus, per kuriuos mokiniams scenoje įamžinti pavyko žinomus lietuvių bei užsienio kompozitorių kūrinius. Projektas padeda atsiskleisti visiems : dailininkams, šokėjams, muzikantams, kurie pasitelkę mokykloje sukauptas žinias, susivieniję kuria bendrą operos paveikslą.

Šiais metais nusprendėme operą kurti patys, taip maksimaliai atskleisdami savo galimybės ir palikdami unikalų bei originalų mūsų kartos pėdsaką mokyklos istorijoje.

Operoje „ Neužmirštuolių laukai “, pasitelkdami muziką bei libretą norime atkreipti žiūrovų dėmesį ne tik į meninę operos pusę - jos režisūrinius sprendimus, originalią jaunųjų kompozitorių kūrybą, tačiau ir į gilesnes šiuolaikinės visuomenės problemas. Iškeldami amžinąsias vertybes, tokias kaip meilė, draugystė, norime priminti visiems žiūrovams, o galbūt ir sau, abiturientams, jog atkaklių bandymų ir tyrų jausmų dėka net ir sunkiausi uždaviniai gali būti įveikti.

Pagrindinis veikėjas, jaunuolis Kajus – pasimetusi, gyvenimo prasmės nerandanti asmenybė. Vedamas aistros ir meilės, Kajus vykdo visas savo sužadėtinės Jurgos užgaidas, tačiau, nesulaukdamas abipusių jausmų, jaučiasi nelaimingas. Tuomet, po eilinio ginčo su Jurga, Kajus sutinka paslaptingą merginą Ameliją, kurioje vaikinas randa tai, ko ilgai nerado Jurgoje - tyrumą, nuoširdumą bei magišką meilę supančiam pasauliui. Amelija įsimyli Kajų, juos sieja nepaaiškinamas ryšys, abu jaunuoliai jaučiasi begaliniai laimingi, tačiau savaitei pasibaigus mergina prisipažįsta, jog yra ne šio pasaulio deivė ir turi grįžti pas savo piktąjį tėvą – požemių valdovą. Išvykdama ji palieka jaunuoliui mažą neužmirštuolės žiedą, kaip jų amžinos meilės simbolį. Kajus blaškosi, jo nebedomina nei Jurga, nei turtai, jis negali pamiršti žavingosios deivės. Burtininkių magijos pagalba, Kajus persikelia į požemių pasaulį, kad atrastų savo meilę ir sugrąžintų ją į žemiškąjį pasaulį. Jis susiduria su įvairiomis kliūtimis, tačiau tyri jausmai išsklaido visus blogio kėslus. Kajus išvaduoja Ameliją ir jų laimė nuneša juos į bekraštį neužmirštuolių lauką.

 

PERAS GIUNTAS 2016 (ŽIŪRĖTI) 

Kiekvienais metais Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos abiturientai stato operą. Šiais metais galėsite išvysti H.Ibseno pjesės motyvais čiurlioniukų pastatytą roko operą "Peras Giuntas".
Muzika: Kęstučio Antanėlio ir Arūno Navako
Libretas: Tomo Čepaičio
Libretą iš anglų k. vertė abiturientai

Operoje "Peras Giuntas" pasakojama apie pagrindinio veikėjo, siekiančio laimės sau ir kitiems, klajones po realų ir mistinį pasaulį pasaulį. Vaizduojami Pero Giunto nuotykiai atskleidžia jo sudėtingą asmenybę, meilės galią, jos poveikį žmogui žiauriame pasaulyje, kelia klausimą, ar žmogus gali būti laimingas, nepalikdamas gimtųjų namų.

 

UŽMIRŠTA PASAKA. BEBENČIUKAS IR KVAILUTĖ (ŽIŪRĖTI 1 DALIS)  

UŽMIRŠTA PASAKA. BEBENČIUKAS IR KVAILUTĖ (ŽIŪRĖTI 2 DALIS)

 

Nacionalinė M. K. Čiurlionio mokykla turi labai gražias ilgametes tradicijas – kiekvienais metais visi mokyklos skyriai, ir jų vyriausių klasių mokiniai suvienija jėgas bendram gražiam projektui – operai.

2015-aisiais metais menų mokykla švęs savo 70-ąjį jubiliejų. Šią gražią progą moksleiviai nusprendė paminėti kurdami operą pasakos „Bebenčiukas ir Kvailutė“ motyvais. Remdamiesi klasikiniu pasakos siužetu sukūrė neįprastą, novatorišką jos interpretaciją: patys parašė muziką, libretą bei sukūrė scenografiją.

Operos kūrėjams nuo vaikystės gerai žinomos pasakos istorija suteikė galimybę lengvam improvizavimui, vietomis veiksmo hiperbolizavimui, kur knbždėte knibdža įvairūs mistiški ir kasdieniški herojai, kur daug jausmingų, dinamiškų ir užburiančių scenų. Turtingas lietuvių liaudies pasakų pasaulis įkvėpė kūrybinę komandą scenoje atskleisti individualias vizijas, savitus ir įdomius muzikinius bei vizualinius sprendimus.

„Bebenčiukas ir Kvailutė“, kaip ir dauguma pasakų moko meilės, draugystės ir supratingumo, išaukština pamatines tiesas ir vertybes. Menų mokyklos mokiniai užsibrėžė siekiamybę šią pasaką pateikti dar niekeno vaizduotėje nepatirtu reginiu ir netikėtu kampu transformuoti tai į muzikinį spektaklį.

SOLISTAI:

Bebenčiukas – Ilja Aksionov

Kvailutė – Viltė Gineitytė

Ragana – Salvija Tumalavičiūtė

Sesės – Eglė Spelskytė, Agnė Vėželytė

Kalvis – Regimantas Mažulis

Žuvytė – Augustina Vizbaraitė

Kubiliukas – Martynas Kindurys

Paukštė – Lyja Maknavičiutė

ŠOKĖJAI: Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus mokiniai

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Režisierės – Onutė Gražinytė, Austėja Dzikaraitė

Prodiuseris – Ilja Aksionov

Dirigentas ir meno vadovas – Martynas Stakionis

Scenografai – Laima Matuzonytė, Liudvikas Kesminas

Meno vadybininkės – Agnė Vėželytė, Austėja Alenskaitė

Šviesų dailininkas – Vytautas Raudonius

Kostiumų dailininkai – Gaudutė Žilytė, Austėja Dzikaraitė

Choreografės – Judita Šečkutė, Viktorija Semakaitė, Dominyka Sriubaitė, Sandra Lavrenovaitė

Choro vadovė – Agnė Vėželytė, Neringa Sidaugaitė

Koncertmeisterė – Danielė Brekytė

Muzikos autoriai – Gustas Raudonius, Aleksandra Zviozdkina, Danielė Brekytė, Onutė Gražinytė, Ugnė Vazgilevičiūtė, Martynas Stakionis

Libreto autoriai – Aurelija Slapšytė, Gaudutė Žilytė, Ilja Aksionov, Gustas Raudonius

 

KEISTA BENDŽAMINO BATONO ISTORIJA (ŽIŪRĖTI)

Kaip ir kiekvieną žiemą, nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos abiturientai ir vėl stato kalėdinę operą. Šiemet, kai nuo pirmosios čiurlioniukų operos sukanka keturiasdešimt metų, nusprendėme atgaivinti primirštą tradiciją - sukurti ją patys. Taigi per šiuos Tris karalius ne tik scenografija, kostiumai, choreografija, gyvas solistų ir orkestro atlikimas, bet ir Jūsų girdima muzika ir libretas bus abiturientų fantazijos vaisius.

Tuo tarpu istorija - kai kam pažįstama, nes daugelis esame jei ne skaitę F. Skoto Ficdžeraldo novelę, tai bent jau matę garsiąją jos ekranizaciją. „Keista Bendžamino Batono istorija“ pasakoja apie žmogų, kuriam likimas lėmė gyvenimą gyventi atbulai: gimti senam ir mirti jaunam. Išskirtinio žmogaus kelias į laimę, jame sutikti ypatingi personažai, netikėti pasirinkimai ir viską nugalinti meilė - jau sausio 6-7 dienomis Šokio teatre.

SOLISTAI

Bendžaminas Batonas - Žilvinas Ališauskas
Hildegarda – Viktorija Šedbaraitė
Motina – Dorotėja Kravčenkaitė
Tėvas – Gediminas Plėšnys
Koletė – Ramutė Jonušaitė
Mokytojas – Petr Chistov

Mažasis Bendžaminas – Paulius Balčytis
Mažoji Hildegarda – Vaiva Mikalajūnaitė

Barmenas – Albinas Plėšnys
Žanetė – Severija Kliukaitė
Lola – Emilė Ribokaitė
Karola – Goda Dervinytė

Senukai:
Misteris Simonas - Augustinas Eidukonis
Misis Smit - Margarita Žilevič
Dorotė - Marija Pranskutė
Džonas - Saulius Buidovas
Ričardas – Radvila Šimkus

Šoka Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos šokėjai
Hildegarda – Vasara Visockaitė

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos orkestras ir choras

KŪRYBINĖ GRUPĖ

Režisierė – Klaudija Matvejevaitė
Prodiuserės – Veronika Guželytė, Rimvydė Muzikevičiūtė
Vykdomoji prodiuserė – Ulijona Pugačiukaitė
Dirigentė ir meno vadovė – Birutė Bagdonaitė
Scenografai – Marija Sučilaitė, Jonas Aliukas
Šviesų dailininkės – Marija Sučilaitė, Marija Krasnovskytė
Kostiumų dailininkė – Urtė Bakaitė
Grimo dailininkės – Barbora Guželytė, Saulė Kašėtaitė
Choreografės – Evelina Fokina, Diana Šenauskaitė
Projekcijų dailininkė – Marija Krasnovskytė
Koncertmeisterė – Lauryna Lankutytė
Choro vadovas – Martynas Stakionis

Dizaineriai – Virginijus Bakas, Laurynas Kamarauskas
Fotografas – Rokas Baltakys

Muzikos autoriai:

Jūra Elena Šedytė
Goda Marija Gužauskaitė
Augustinas Eidukonis
Birutė Bagdonaitė
Petr Chistov
Konrad Levicki
Marius Sakavičius
Martynas Stakionis
Ieva Marija Žukauskaitė

Libreto autoriai:

Augustinas Eidukonis
Veronika Guželytė
Klaudija Matvejevaitė
Rimvydė Muzikevičiūtė

 

 

Nuo 1975 metų  Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje gyvuoja graži tradicija- abiturientai stato operą. Tai unikalus reiškinys, suteikiantis mokiniams galimybę išbandyti savo kūrybinį potencialą, o mokyklai - išskirtinumą. Atsiradus Šokio teatrui, atsivėrė naujos operos pastatymo perspektyvos - didesnės erdvės, apšvietimo, įgarsinimo ir kitos galimybės. Nepaprastai džiugu, kad operoje dalyvauja visos trys  po mokyklos stogu gyvuojančios mūzos –  Muzika, Dailė ir Baletas. 2012 metų sausio 6-7 d. Šokio teatro scenoje  įvyko abiturientų operos ”Meilė ir mirtis Veronoje” premjera.

Muzika: Kęstučio Antanėlio
Libretas: Sigito Gedos
Dirigentė: Dovilė Šiupėnytė
Režisierės: Donata Vaitkutė ir Brigita Gustaitytė
Prodiuserė: Gabrielė Žemaitytė
Scenografija: IVd klasės moksleivių
Dalyvauja: Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras ir baletas
Veikėjai:
Romeo: Algirdas Biveinis
Džuljeta: Liepa Maknavičiūtė / Miglė Timofejevaitė
Merkucijus / Abramas: Povilas Čepulis
Lorencas: Regimantas Mažulis
Kapuletis tėvas: Dravis Kavaliauskas
Auklė: Alvyda Zdanavičiūtė / Elena Daunytė
Kunigaikštis Eskalas / Džovanis: Vytautas Žemaitis
Tebaldas: Simonas Laučka
Benvolijus: Patrikas Kišūnas
Paris: Novilė Maceinaitė
Samsonas /Vaistininkas: Dominykas Digimas
Baltazaras / Juokdarys: Arnas Kmieliauskas