– Kaip manote, ar šiandien Lietuvoje socialinės rizikos šeimoje gimęs talentingas vaikas turi tokias pat galimybes siekti tikslų kaip ir gimęs pasiturinčioje aplinkoje?
– Prieš porą dienų aplankėme Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, ir ten mane ištiko kitas šokas. Niekada tokios mokyklos nemačiau, o juk esu daug regėjusi. Ten yra viskas, ko reikia, kad talentingi vaikai galėtų siekti savų tikslų. Tereikia vienintelio dalyko – aptikti tuos jaunuosius talentus, o šių tėvams – bendradarbiauti su pedagogais. Aišku, kai kuriais atvejais tai reiškia, kad vaikui teks gyventi atskirai nuo tėvų. Bet yra ir puikus bendrabutis. Pamenu, kai aš mokiausi Centrinėje Maskvos muzikos mokykloje, joje taip pat buvo bendrabutis. Pati jame negyvenau, bet turėjau daugybę ten apsistojusių draugų – tarp jų ir dabar žymų pianistą Ivo Pogoreličių. Bet tuomet buvo sovietmetis, taigi bendrabučio sąlygas galite įsivaizduoti. Ir vis tiek visi išgyvenome. Kartais tėvai nenori išsiskirti su vaikais. Bet jie privalo suteikti atžalai galimybę. Ir tai padaryti būtent dabar. Gal vaikas ir netaps pasauline žvaigžde, bet vis tiek pasinaudos jam suteikta Dievo dovana. Priešingu atveju galbūt veiks ką nors kito ir visą gyvenimą gailėsis nerealizavęs savo talento. Tai būtų labai liūdna. Taigi į jūsų klausimą atsakyčiau taip: manau, kad Lietuvoje talentams siekti tikslų yra visos galimybės.