2012 m. vyks 7-oji  Moksleivių dainų šventė (MDŠ). Apie pasiruošimą jai, jos viziją ir apskritai, kokia ji turėtų būti ir kokia bus,norime žinoti kuo daugiau, todėl ir kalbinu M.K.Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos ir MDŠ - 2012 direktorių Romualdą Kondrotą.

Kl. Gerbiamas direktoriau, kaip kitų metų šventei ruošiasi Jūsų vadovaujama komanda? 

     Ats. Pradėjome ruoštis kone prieš metus. Sukurtos struktūros, koordinuojančios pasiruošimo Dainų  šventei veiklą kiekvienam mieste, rajone, yra sukurti koordinaciniai centrai, per kuriuos vyks informacijos sklaida. MDŠ tradicijos gana senos, deja, nėra nuoseklios. Man asmeniškai teko organizuoti ir 1997 ir 2005 metų šventes, todėl Dainų švenčių struktūra yra neblogai pažįstama. 1997 m. šventė buvo skirta mokyklos 650 - ies metų jubiliejui, 2005 m.  - Mindaugo karūnavimui; ir viena, ir kita turėjo savo atradimų. Atsirado ir teatrų, ir amatų, ir dailininkų darbų. Net Valdovų rūmų - tik atkastuose -  požemiuose moksleiviai surengė  mažųjų karūnų parodą. Gražu. Tai patriotinio auklėjimo detalė. Labai svarbi. Ją norisi pakartoti ir 2012 m.  

Kl. O pasiruošimas - koks jis turėtų būti ir koks jis yra?

      Ats. Jis džiugina, kad daug kolektyvų, besiruošiančių MDŠ, yra
gyvybingi. Jie nėra vienkartiniai, sukurti tik Dainų šventei. Iki šiol
paraiškas pateikė ir ruošiasi šventei 447 chorai, 487 šokių
kolektyvai. Negaliu dabar pasakyti, kiek dalyvaus dainų ir šokių
ansamblių, bet šventė ruošiama didelė. Mes sau esame iškėlę tokį
uždavinį: moksleivis, atvykęs į  Dainų šventę neturi jaustis
darbininku - sudainavo, sušoko, pagrojo ir  važiuoja namo; moksleivis
turi būti iki Dainų šventės pabaigos ir matyti, ką ir kaip daro jo
kolegos, bendraminčiai, bendraamžiai.  Džiaugtis turime visi.

Žinoma, ruošiantis MDŠ vyksta daug renginių, kurie tam padeda. Dainų
šventė yra tęstinis renginys. Dainų šventės įstatyme sakoma, kad
naujos Dainų šventės pasiruošimas prasideda tik šventei pasibaigus.
Besiruošiant 2012 m. MDŠ planuojamas mišrių chorų konkursas Kaune
(Dainuok - keliauk. 04 03); festivalis-konkursas (Mes - Lietuvos
vaikai. 06 12), kuriame nori dalyvauti net 213 chorų. Tokia šventė
dažniausiai užsibaigia Klaipėdos dainų švente. Gegužės mėnesį vyks
choreografų konferencija, kurioje bus nagrinėjamas šokių pasiruošimas
ir demonstruojamas Šokių dienos repertuaras.

Kl.  Kada mes galėsime išgirsti chorus, sužinoti  jų repertuarą?

      Ats. Chorai savo repertuarą demonstruos kovo 5 d. Nacionalinės
mokyklos  Šokio teatre. Šokiams vadovaus Živilė Adomaitienė, Ansamblių
vakarui -   Vytautas  Buterlevičius, Dainų  dienai - Raimundas
Katinas. Visos  šventės pasiruošimas vyksta pagal ministro patvirtintą
planą. Įsivaizduoju: JUNESKO saugo tradiciją, o ne stagnaciją. Mes
keliame tikslą, kad vaikas atvažiuotų  ne į Vilnių pažiūrėt, o BŪT ir
švęst jame. Ir repertuaras - nesudėtingas repertuaras - yra vaikams, o
ne mums, tiems, kurie turi vaikus. Tikrą ir beveik visą chorų
repertuarą bus galima išgirsti kovo 5 dieną - mūsų mokyklos Šokio
teatre jis  bus pristatytas; manau, kad dorai.

Kl. Kuo jūs stebinsite ar nustebinsite publiką? Kita vertus, ar to
reikia? Galų gale, koks Dainų šventės vardas?

      Ats. Mes ją, Dainų šventę, turime kaip vieną  kūrinį, kaip vieną
šventę ir  pavadinimą. Ji vadinasi - "Mūsų vardas - Lietuva". Taip
vadinsis ir Dainų diena.Tokiu pavadinimu sukurti ir specialūs
kūriniai. Šventėj bus ir tapybos, ir piešimo, net skulptūros; bus ir
pučiamųjų. Šokių šventė  vadinsis "Laiko vaikai", o ansamblių vakaras
- "Tai gražiai gražiai mane augino". Tokie scenarijai yra paruošti, o
atskirų šventės dienų meno vadovus jau pristačiau. Šventė pirmiausia
yra vaikams, todėl reikia vaikus pritraukti per repertuarą, kad galų
gale šventė atitiktų šventės sampratą; kad tai nebūtų tik koncertas -
iškentėtas, per kančias pasiektas rezultatas, iš kurio visiems lieka
tik darbų įsisavinant repertuarą prisiminimas. Kai choristas "zulina"
keletą metų tą pačią dainą, tai po tūkstantojo karto jis nenori nei
tos dainos girdėti, nei matyti savęs ją dainuojančio. Dėl to reikia
kuo daugiau naujų kūrinių. Dainų dienoje atsiras net ir folkloro - ko
niekada lig šiol nėra buvę. Bus duoklė ir A kapelai, ir liaudies
muzikai. atsiras ir originalių dalykų. Šokių šventę planuojame
uždaroje patalpose - to dar nėra buvę, bet... esame tiek mokyti
lietaus; nieko nėra blogiau už šokėją, besimaudantį balose; kita
vertus, neturime ir erdvių, kuriose būtų galima TAI atlikti:
"Žalgirio" stadione JAU negalima, naujas stadionas DAR nepastatytas. O
į kitą miestą kelti Šokių dieną - tai didžiulės išlaidos ir
organizacinės problemos; nors tokia praktika jau yra buvus. Žinoma,
Dainų šventę lydės ir moksleivių menų, ypač dailės kurinių, paroda;
gal net techninių sporto šakų  atstobvai, kaip 2005 m. MDŠ. Su savo
parodomis, matyt, į šventę pakviesime ir Lietuvos profesines ar amatų
mokyklas; ar tai mugės pavidalu, ar kita forma; dar neaišku - tai
aptarinėjama. Viskas priklausys nuo finansinių realijų.

Kl. Trumpai pakalbėkime apie šventės uždavinius

      Ats. Tikiuosi, kad ir ansamblių vakaras netaps kokiu nors parodomuoju
koncertu, o įtrauks ir kitų šventies dienų dalyvius, ir publiką į savo
pasirodymą. JUNESKO paveldas nenurodo nei struktūros, nei formos.
Todėl šioje plotmėje rinkdamas komandą, kuri turėtų dirbti tiek Dainų
dienoje, tiek Šokių dienoje, tiek ansamblių vakare rėmiausi meno
vadovais, kurie turi ir autoritetą, ir viziją, matymą. Galų gale jie
daugiausia prisidėjo ir prie senarijų ruošimo, jų idėjos; o norint tai
pamatyti reikia leisti visa tai padaryti iki galo. Žinoma, sulauksime
ir pagyrų, ir kritikos, nes mes visi turime ir asmenines pajautas, ir
nuomones. Taip MDŠ bus gana marga, bet pagrindinio tikslo nepasiekti
negalėtume - moksleivis, vaikas, jaunuolis ją tikrai prisimins ne kaip
kančios ir kantrybės bandymą. Tokiu repertuaru, kokį esame suformavę,
manau, tokius uždavinius, - kad šventė būtų tikra švente, o ne tik
koncertu - įgyvendinsime. Didžioji dalis repertuaro jau yra paskelbta
internete (www.lmds.lt); yra pakankamai kūrinių, kuriuos kolektyvai
gali ruošti; iki apžiūrų dar liko metai, tai kolektyvai, dirbantys
normaliu režimu, tikrai įsisavins visą šį repertuarą. Nė kiek
nenorėdami sumenkinti kitų šventės dalyvių, manome, kad Dainų diena
yra pagrindinis šventės akcentas; galų gale, Dainų šventė - tai ir yra
daina.

Kl. Kiek dalyvių laukiate?

      Ats. Apie 20 tūkst. Vilniau Vingio parko estradoj turėtų būti apie 10
- 12 tūkst. dainininkų drauge su "pūtikais" ir po 5 tūkst. Šokių
dienoj ir Ansamblių vakare.Tai - sąlyginiai skaičiai. Jie gali būti
koreguojami - tai priklausys nuo apžiūrų, pasiruošimo lygio, atrankos.
Norėtume, kad kuo daugiau vaikų patektų į MDŠ. Tikimės, kad TAI bus
įvykis ne tik pačiam dalyviui, bet ir Vilniaus miestui bei jo
svečiams. Grįšim prie senos geros tradicijos ir dainininkams be ritmo
grupės vėl akomponuos moksleivių simfoninis orkestras.

Kl. O kaip vyks kolektyvų atranka į Dainų šventę? Kaip bus skatinami jų vadovai?

      Ats. Švietimo ir mokslo ministerija, spręsdama pasiruošimo MDŠ
klausimus, sprendžia ir kitą opią problemą - kolektyvų pajėgumo
nustatymą ir apmokėjimą už darbą. Pajėgumo nustatymas vykdavo labai
chaotiškai. Stengiantis išlaikyti vadovus, reikia juos skatinti
materialiai. Gyvenant rinkos sąlygomis, neapmokamo darbo neturėtų
būti. Vis tik dar vyrauja supratimas, kad mokytojas ar menininkas gali
dirbti ir "už ačiū". Deja, vien entuziazmu toli nenuvažiuosim; sistema
ims po truputį byrėti. Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad nemažai
kolektyvų persikėlė iš bendrojo lavinimo mokyklų į meno ir muzikos
mokyklas.Deja, jų turime tik 110, o vid. m-lų - daugiau nei 1000. Jei
tai būtų koks festivalis ar konkursas, gal būt užtektų ir tų pajėgų,
bet čia - Dainų šventės, kuri nuo neatmenamų laikų padėjo Lietuvai
išgyventi, išlaikyti savo kalbą, muzikinę kultūrą; net tais laikais,
kai buvo labai ideologizuotos. Vien moralinio pasididžiavimo, kad
atvežiau tiek ir tiek dainininkų, šokėjų ar muzikantų, negana.
Tikiuosi, kad ministerija suras jėgų ir noro išspręsti kolektyvų
vadovų materialaus skatinimo problemą.

Kl. Dar - apie dirigentus, baletmeisterius...

      Ats. Svarbiausia - dirigentus, baletmeisterius reikia pajungti vienai
bendrai idėjai. Galima bandyt žaisti įvairius rinkimų variantus, bet,
matyt, dirigentų nuopelnai turi priklausyti nuo to, kiek jie prisidėjo
organizuojant Dainų šventę; kaip jie paruošė savo kolektyvus. Tad
pamatysime naujų, jaunų žmonių veidų iš regionų; jie taip pat baigė
tas pačias aukštąsias mokyklas ir yra pajėgūs diriguoti Dainų
šventėje. Norime, kad kuo daugiau dirigentų ateitų iš periferijos,
rajonų, miestelių.  Tą patį galiu pasakyti ir apie baletmeisterių
asistentus. Asmenybės, žinoma, yra labai svarbu; jos eina iš vienos
šventės į kitą; reikia ir "šviežio kraujo". Nei dirigentas, nei meno
vadovas nėra panacėja, viena ar kita pavardė neturi nulemti visos
Dainų šventės. Jie turi parodyti savo kūrybiškumą per scenarijų, per
kolektyvą, per gebėjimą atlikti kūrinį - tuomet atsiranda ir vieta,
kaip sakoma, po saule.

Kalbino Albertas Antanavičius,
2012 m. MDŠ atstovas spaudai,
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
tel.

Moksleiviai (ir ne tik), jei jūs dainuojate, grojate, šokate, pinate,
drožiate, žiedžiate, audžiate, siuvate, mezgate ir t.t., rašykite mums
( Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ) ir dalyvaukite konkurse - išrinksime ir
apdovanosime pačius pačiausius, paprastai ir "respublikoniškai";
būkime drauge, nes visų "Mūsų vardas - Lietuva".