2015.02.11

Vigailė Marcinkevičienė

Lietuvė, labai laukiama Kosta Rikoje

Pernai metais rudenį įvykęs tarptautinis pianistų konkursas „Šimtmečio muzika“ atskleidė atrodytų keistą dviejų labai tolimų šalių – Kosta Rikos ir Lietuvos ilgametį bendradarbiavimą. Tokio bendradarbiavimo puoselėtoja, šio konkurso organizatorė, žinoma pianistė ir koncertmeisterė Ala Bendoraitienė.

Papasakokite, kas jus sieja su šia egzotiška šalimi?

Pažintis su Kosta Rikos nacionalinio universiteto muzikos mokyklos direktoriumi profesoriumi Aleksandru Sklioutovskiu lėmė mano ir šios mokyklos bendradarbiavimą. Aleksandras susižavėjo mano kaip atlikėjos ir kaip pedagogės profesionalumu, todėl pradėjo kviesti į Kosta Riką vesti meistriškumo fortepijono pamokas ten besimokantiems vaikams. Taip nuo 2008 m. aš kiekvienais metais kraunuosi lagaminus ir keliauju per vandenyną į šiltąją Kosta Riką.

Kokia yra Kosta Rika, kur ji yra?

Kosta Rika – valstybė centrinėje Amerikoje Šiaurės Amerikos žemyne, gyventojų skaičiumi panaši į Lietuvą (čia gyvena apie 4 mln. Žmonių), o jos plotas – net penktadaliu mažesnis už Lietuvos. 1502 m. Kosta Rikos pakrantę priplaukė Kristupas Kolumbas. XVI a. šalis priklausė Ispanijai, tačiau nuo 1839 m. ji tapo Jungtinių Centrinės Amerikos provincijų dalimi. Sostinė - San Chosė, valstybinė kalba – ispanų. Rytinius Kosta Rikos krantus skalauja Karibų jūra, o vakarinius – Ramusis vandenynas. Vidutinė temperatūra plokščiakalnyje apie 30°C, o pajūryje – apie 20°C. Į Kosta Riką dažniausiai vykstu vasaros pabaigoje ir visada randu saulę, šilumą, šviežius vaisius ir visokeriopą palaikymą bei pasitikėjimą.

Kokia mokykla, kurioje jūs mokote?

Mokykla pasižymi labai aukšto lygio muzikantų rengimu, ypač pianistų. Taip yra, visų pirma, dėl didelio mokyklos įkūrėjo ir direktoriaus mano draugo Aleksandro Sklioutovskio užsidegimo ir iniciatyvų. Aleksandras siekia, kad jaunieji atlikėjai dalyvautų įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, kad jie gautų geriausias pamokas iš garsiausių pasaulyje pianistų, muzikantų, kompozitorių. Žinoma, man yra didelė garbė, kad esu kviečiama mokyti šios mokyklos mokinius, man, kaip menininkei, tai didelis tarptautinis įvertinimas.

Dabar man aišku, kas jus sieja su Kosta Rika! Labai žavinga jūsų ir šios šalies muzikos mokyklos draugystė, iš kurios, kaip suprantu, ir gimė pernai metais įvykęs pianistų konkursas ir tarptautinis festivalis. Papasakokite daugiau apie  renginį.

Labai seniai norėjau suorganizuoti tokį konkursą-festivalį Lietuvoje, kuris atitiktų kelis pagrindinius kriterijus: būtų tarptautinis, aukšto lygio, skirtas moksleiviams, ir jame skambėtų lietuviškų kompozitorių kūriniai. Vaikams, kurie profesionaliai mokosi groti įvairiais instrumentais, labai svarbu, kad juos išgirstų ne tik tėvai, draugai ir giminaičiai per baigiamuosius mokyklos koncertus, bet ir profesionalai konkursuose. O tokių konkursų Lietuvoje organizuojama labai nedaug. Aš pati su savo mokiniais nuolat dalyvauju įvairiuose konkursuose kaimyninėse šalyse ir matau, koks svarbus jaunam atlikėjui yra oficialus įvertinimas. Tai lyg postūmis mokytis toliau ir daugiau, siekti tobulumo, virtuoziškumo ir išskirtinumo, siekti tapti geriausiu. Pianistų konkurso vertinimo komisiją sudarė solidūs, patyrę ir aistringi savo srities profesionalai iš Lietuvos bei Kosta Rikos: pirmininkas Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos rektorius ir visame pasaulyje įvertintas pianistas prof. Zbignevas Ibelhauptas, Kosta Rikos Aukštųjų menų instituto direktorius prof. Aleksandras Sklioutovskis, kompozitorius iš Kosta Rikos prof. Mario Alfaguel, Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos fortepijono katedros dėstytoja prof. Aleksandra Žvirblytė, profesorius ir pianistas Gerardo Meza iš Kosta Rikos ir aš. Festivalis ir konkursas vyko tris dienas Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jis buvo skirtas Vakarų Europos (Lietuva) ir Centrinės Amerikos (Kosta Rika) tarptautinių ir kultūrinių ryšių pažinimui bei plėtojimui. Konkurso dalyviai turėjo atlikti po vieną Lietuvos ir Kosta Rikos kompozitorių kūrinį. Lietuvos kompozitorių kūrinius atrinko Kosta Rikos kompozitorių sąjunga, o Kosta Rikos – Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Festivalio metu žymūs Lietuvos ir užsienio muzikantai, tokie kaip prof. Petras Geniušas, vedė meistriškumo kursus. Ar šios pamokos taip pat buvo skirtos moksleiviams?Kuo jos buvo įdomios ir svarbios festivalio dalyviams?

Taip, pamokos buvo skirtos moksleiviams. Siekiau, kad festivalio dalyviai ir ypač dalyviai iš kitų šalių ne tik pasirodytų konkurse, bet ir gautų vertingų žinių iš įspūdingų mokytojų. Prof. Petras Geniušas vedė fortepijono meistriškumo kursus, prof. Julius Andrejevas dalinosi kamerinio ansamblio subtilybėmis, pianistė ir VDU Muzikos akademijos lektorė Šviesė Čepliauskaitė skaitė įdomią paskaitą „F.Chopin‘o muzikos atspindžiai lietuvių kompozitorių Z.Bružaitės, V. Bartulio ir J. Tamulionio kūriniuose fortepijonui“. Kas norėjo sužinoti, kaip indėnų muzika panaudojama šiuolaikiniuose kostarikiečių kūriniuose, galėjo pasiklausyti užburiančio kompozitoriaus prof. Marvin Camacho Villegas pristatymo.  Apie džiazą, svingą pasakojo džiazo pianistas, kompozitorius ir pedagogas Olegas Molokojedovas. Labai džiaugiuosi, kad festivalį papuošė italų tenoro Donato Ravini pasirodymas. Nuostabaus romantiško ir galingo balso savininkas atliko kelias žinomas itališkas lyriškas dainas ir akimirksniu mus visus nukėlė į saulės nutviekstą mažą Italijos miestelį, kuriame karšti italai šnabžda meilės žodžius savo moterims. Man buvo didelė garbė jam akomponuoti.
Dar labai svarbus dalykas, kad tarptautiniame festivalyje dalyviai susipažįsta, susidraugauja. Būtent čia pastebimi nauji talentai, užsimezga ilgalaikis bendradarbiavimas. Pacituosiu Nacionalinės M.K.Čiurlionio mokyklos direktoriaus Romualdo Kondroto žodžius, kurie puikiai apibūdina šio renginio paskirtį: „Muzika – universali žmonijos kalba. Ir turbūt nėra nieko gražesnio ir prasmingesnio kaip galimybė talentingam jaunimui iš Europos ir Centrinės Amerikos žemyno būti savo šalies ambasadoriais, pristatant šiuolaikinės muzikos autorių kūrybą.“ Esu labai dėkinga šios mokyklos vadovui už suteiktą erdvę festivaliui ir konkursui.

Šimtmečio muzika – kokia tai muzika?

Mano idėja yra labai paprasta: tai muzika, sukurta per 100 metų, t.y. nuo 1914 iki 2014 m. Pianistus konkursui skatinau rinktis šiuolaikinę muziką, kuri yra sudėtingesnė, tačiau grojant ją atlikėjas turi didesnes galimybes atskleisti save, interpretuoti. O aš labai vertinu vaikų kūrybiškumą, jų savos atlikimo technikos ieškojimus. Šis festivalis ir yra skirtas kurti šiuolaikinės muzikos interpretacijos kryptis.

Kaip vertinate – ar festivalis pavyko? Kokie planai ateičiai?

Festivalis pavyko puikiai. Jis gerai įvertintas tiek Lietuvoje, tiek Kosta Rikoje. Būtinai turiu paminėti, kad prie renginio prisidėjo Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Švietimo ministerija, Lietuvos Kultūros ministerija, Lietuvos kompozitorių sąjunga. Konkurso finalistai buvo apdovanoti piniginiais prizais. Planuoju tokį patį festivalį ir pianistų konkursą rengti po dviejų metų Kosta Rikoje, o mūsų partneriai jau sėkmingai pradeda organizacinius darbus.

Kuriuo iš jaunųjų atlikėjų žavitės jūs pati?

Man labai patiko jaunutė pianistė iš Kosta Rikos Cynthia Soto Cordero. Jos pasirodymą sudarė ne tik grojimas fortepijonu, bet ir šokis. Mat, Cynthia taip pat lanko gimnastiką. Jos pasirodymas buvo originalus, naujas ir tiesiog žavus. Pridursiu, kad kompozitorius Vidmantas Bartulis specialiai šiai trylikametei sukūrė kūrinį. Taip pat žaviuosi Robertu Lozinskiu – šis jaunuolis konkurse įvertintas pagrindiniu prizu (grandprize) ir kaip geriausiai sugrojęs V. Bartulio kūrinį.

Ką jūs, kaip fortepijono mokytoja, palinkėtumėte konkurso dalyviams ir vaikams, kurie dar tik pradeda mokytis groti instrumentu?

Konkurso dalyviams puikiai tinka gerbiamo Lietuvos Švietimo ministerijos kanclerio Dainiaus Numgaudžio palinkėjimas: „Lai nutiestas tarp dviejų žemynų „Draugystės tiltas“ kaskar suburia vis daugiau dalyvių!”. O visiems, dar tik pradedantiems mokytis muzikos, palinkėčiau būti kantriems ir susidraugauti su šiuolaikine muzika.

Apie tarptautinio konkurso-festivalio „Šimtmečio muzika“ sumanytoją ir organizatorę Alą Bendoraitienę:

Itin taikliai menininkę pristato jos vyras Giedrius: „Muzika jai yra gyvenimas, ne darbas“. Pelniusi ne vieną apdovanojimą, koncertavusi pasaulyje kaip solistė bei kartu su garsiais atlikėjais, simfoniniais orkestrais, nuolatinė tarptautinių konkursų žiuri narė, Ala Bendoraitienė, visų pirma, yra Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Mokytoja. Mokytoja iš didžiosios raidės. O svarbiausias jos darbas - mokyti vaikus groti fortepijonu, mokyti taip, kad jie taip pat, kaip ji pati, pajustų meilę šiam instrumentui, muzikai, perduoti svarbiausius gero menininko-atlikėjo ir kūrėjo bruožus, atrasti ir pastebėti gabius vaikus, skatinti juos tobulėti. Nors Ala organizuoja tarptautinius konkursus, veda meistriškumo pamokas tolimojoje Kosta Rikoje, ji yra tikra Lietuvos patriotė. A.Bendoraitienė yra įrašiusi kompaktinę plokštelę, kurioje groja daugiausia lietuviškus kūrinius – M. K. Čiurlionio, B. Dvariono, S. Vainiūno. Tarptautiniame festivalyje-konkurse „Šimtmečio muzika“ taip pat skambėjo lietuvių kompozitorių kūriniai. Lietuvą Ala reprezentuoja ir užsienio radijo stotyse – jos įrašus leidžia pati BBC, taip pat Prancūzijos, Serbijos, Vengrijos ir Latvijos radijo stotys.