Motiejaus Bazaro paskaitų ciklas

„Populiariosios muzikos stilių integracija ir sintezė“

2022 m. vasario 14 d.
Pradžia: 10 val.
Vieta: Virtuali mokymo(si) aplinka

Dalyviai: meninio ugdymo pedagogai, aukštųjų mokyklų studentai

Anotacija: Keliaudami per muzikos klodus visada rasime kūrinių, turinčių simbolinę reikšmę. Jie žymi naujos eros pradžią arba apibendrina laikmečio patirtis ir pasiekimus. Vieno iš esmingiausių XX a. muzikinio modernizmo krypčių, neoklasicizmo, charakteringas bruožas – sangrąža į baroko ir klasicizmo epochų stilistiką, sąskambius, formas, žanrus ir technikas. Vienas iš aktualių šio stiliaus fortepijoninės muzikos momentų – parašyti polifoninį ciklą, atitinkantį Johanno Sebastiano Bacho „Gerai temperuotą klavyrą“. Ši idėja buvo gaji tarp neoklasicizmą puoselėjančių kompozitorių – pirmasis tai padarė Paul Hindemithas, 1942 metais sukūręs polifoninį ciklą fortepijonui „Ludus Tonalis“. Beveik po dešimtmečio panašų užmojį įgyvendino Dmitrijus Šostakovičius (24 preliudai ir fugos, 1950-1951), dar vėliau Rodionas Ščedrinas (24 preliudai ir fugos, 1964-1970).
„Ludus tonalis“ – vienas konceptualiausių ir koncentruočiausių polifoninių ciklų fortepijonui. Kūrinį sudaro 12 fugų rinkinys (po vieną kiekvienai tonacijai), 11 jas jungiančių ir moduliuojančių interliudų, o visas ciklas įrėmintas preliudu ir postliudu. Daugialypiškumas, daugiareikšmiškumas – tokie epitetai labiausiai tiktų, norint keliais žodžiais apibūdinti šį kūrinį. Pradėkime nuo pavadinimo, apibrėžiančio jo muzikinių teorijų ir kompozicijos santykį, naudojant lakonišką lotynų kalbos žodžių junginį, kurio vertiniai į kitas kalbas, išryškina pastarosios lankstumą, pasireiškiantį gausiomis aiškinimo galimybėmis bei dviprasmybėmis. Ludus gali būti išverstas arba kaip „žaidimas“, arba kaip „mokymo vieta“. Žodis Tonale kildinamas iš tono, kuris gali reikšti arba muzikos tono, arba vaizduojamojo meno kūrinio „toną“. „Tonalumo žaidimas“, „Muzikos taisyklių mokykla“, „Garsų žaismas“ ar net „Vaizdų žaidimas“ – tai tik keletas iš daugelio galimų variantų, pateikiančių skirtingas interpretacijas Hindemitho daugialypei kompozicijai nagrinėti.
Šiame kūrinyje modernizmo (neoklasicizmo) pasiekimai ir naujovės puikiai dera su nemariomis šimtametėmis Vakarų muzikos tradicijomis ir tiesomis. Kartu tai yra ir kompozitoriaus puoselėtų idėjų triumfas – „Ludus Tonalis“ daugeliu aspektų yra esminis teorinių ir pedagoginių principų, išdėstytų Paul Hindemitho knygoje „Muzikinės kompozicijos amatas“ (The Craft of Musical Composition, 1937), apraiška. Baroko laikotarpio kompozicijos metodų derinimas su modernia muzikos kalba nėra paprasčiausias šiuolaikinės harmonijos ir klasikinių formų gretinimas. Iš tikrųjų Hindemithas „Muzikinės kompozicijos amato“ išvadoje tvirtina, kad visų stilių ir laikotarpių muziką galima analizuoti jo siūlomais metodais. Šis požiūris, savo prielaida teigiantis esminę istorinių muzikos stilių lygybę, pasireiškia kaip kompozicinė kalba, kuri susilieja su visa Vakarų klasikinės muzikos istorijos esybe.
Koncentruotas ir kartais lakoniškas muzikos skambesys toli gražu neužgožia idėjų žaismingumo. Hindemitho terminas ludi (žaidimai) vartojamas ne tik muzikos skambesio prasme, bet į žaidimus įtraukiant ir vaizdinį natų pavidalą. Tad kurinyje apstu grafinio žaismo pavyzdžių, tarkim, simetriška-veidrodinė „Fuga Tertia in F“ arba postliudas, kuris yra preliudo retroinversija – tiesiog aukštyn kojomis apverstas preliudas, grojamas nuo pabaigos į pradžią.
Tai yra tik keletas nuotrupų iš kūrinyje glūdinčios idėjų gausos – vien ko verta savita garsų ryšio koncepcija, nulemianti tonalumo, atonalumo ir sąskambių pobūdį. Neabejotina, jog Paul Hindemitho „Ludus Tonalis“ – XX a. muzikinio moderno ekvivalentas J. S. Bacho „Gerai temperuotam klavyrui“.
Pirmosios paskaitos metu remiantis Paul‘o Hindemitho „Ludus Tonalis“ bei „The Craft of Musical Composition“, supažindinsime dalyvius su kompozitoriaus muzikos kalbos idėjomis ir specifika, analizuosime Paul‘o Hindemitho „Ludus Tonalis“ stilių, charakteringus bruožus, struktūrą, sąsajas su baroko žanrais.

Lektorius: Šis talentingas pianistas akylesniems melomanams žinomas dėl įvairiapusiškų muzikinių interesų ir įvairios veiklos, dažniau pastebimas ne tik akademiniuose koncertuose, bet ir džiazo ar elektroninės muzikos vakaruose.
Motiejus Bazaras gimė 1987 metais muzikų šeimoje. Pirmieji muzikiniai įgūdžiai susiformavo namuose, kurie vėliau buvo tobulinami chorinio dainavimo mokykloje „Varpelis“, J. Naujalio muzikos gimnazijoje (mokyt. Rymantė Šerkšnytė), J. Gruodžio konservatorijoje (mokyt. Sonata Bielionytė), Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorius Zbignevą Ibelhauptą ir Sergejų Okruško, Hamburgo aukštojoje muzikos mokykloje pas legendinį pianistą profesorių Volkerį Banfieldą. 2012-2017 m. pianistas studijavo menų doktorantūroje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesoriaus Petro Geniušo klasėje, moksliniam darbui vadovavo dr. prof. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.
Motiejus Bazaras taip pat domisi ir kamerine muzika. Yra dalyvavęs festivaliuose su įvairių sudėčių ansambliais ir laimėjęs keletą tarptautinių konkursų. Motiejaus ir Mykolo Bazarų fortepijoninis duetas gyvuoja nuo mažens. Sukaupta nemažai repertuaro, kuris ne kartą buvo įvertintas konkursuose ir festivaliuose. Didelio pasisekimo sulaukė bendras projektas C. Orff oratorija „Carmina Burana“ kartu su Kauno valstybiniu choru, solistais bei mušamųjų grupe. Naujausias darbas – 2021 metais išleistas albumas „[Ne] Žaidimai“, kuriame duetas įrašė dar niekada neskambėjusius lietuvių kompozitorių kūrinius šiai sudėčiai.
Pianistas turi nemažai patirties grojant su įvairiais orkestrais. Yra surengęs pasirodymų su Kauno, Lietuvos, Talino kameriniais orkestrais, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Kauno miesto simfoniniu orkestru, Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru bei Plovdivo (Bulgarija) simfoniniu orkestru. Labai aktualūs pasirodymai skleidžiant lietuvišką muziką: 2019 m. festivalyje „Iš arti“ kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliktas kompozitoriaus Jono Jurkūno koncertas fortepijonui ir orkestrui „Robotai ir žiedlapiai“; 2020 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, atliktas Vytauto Bacevičiaus Pirmasis koncertas fortepijonui ir orkestrui Op. 12 „Lietuviškomis temomis“. Motiejaus Bazaro pasiekimai fortepijoninės muzikos srityje puikiai įvertinti daugiau nei 20-yje tarptautinių konkursų, iš kurių reikšmingiausi: tarptautinis konkursas „Jaunasis muzikas“ Taline 1998 m. (I vieta), tarptautinis konkursas „Konzerteum“ Atėnuose 1998 m. (II vieta), tarptautinis konkursas „Pro Piano Romania“ Bukarešte 1999 m. (I vieta), tarptautinis konkursas „Berlingske Tidende“ Kopenhagoje 2000 m. (II vieta), tarptautinis konkursas „Gradus ad Parnassum“ Kaune 2001 m. (III vieta), tarptautinis N. Rubinstein pianistų konkursas Paryžiuje 2002 m. (Grand Prix), tarptautinis B. Dvariono pianistų konkursas Vilniuje 2002 m. (Grand Prix), tarptautinis konkursas „Olimpo Musicale” Kaune 2005 m. (Grand Prix), tarptautinis S.Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas Vilniuje 2010 m. (I vieta), tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas Vilniuje 2011 m. (diplomas), tarptautinis J. Vitolio pianistų konkursas Rygoje 2013 m. (II vieta), tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas Vilniuje 2015 m. (diplomas).
Dėl reiklumo sau, puikaus instrumento valdymo, stiliaus ir muzikinių partnerių supratimo, pianistas noriai kviečiamas groti su įvairių muzikinių krypčių kolektyvais. Aistra džiazui, rokui ir kitiems muzikos stiliams skatina rinktis universalaus menininko-atlikėjo kelią. Su įvairiais projektais bei grupėmis dalyvavo dešimtyje „Kaunas Jazz“ festivalių. Motiejus yra atviras naujoms muzikinėms idėjoms, domisi ir gilinasi į skirtingus specifinius stilius, taip pat skiria daug dėmesio ir energijos lietuviškos akademinės muzikos sklaidai ir populiarinimui. Kartu su savo broliais Mykolu ir Benediktu sukurtas trio „#sotuskaunomuzikai“ įkūnyja deklaruojamas muzikines vertybes. Taip pat broliai Bazarai yra vienintelio Baltijos šalyse esančio salsos orkestro „Baltic Salsa Orchestra“ nariai.

Dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai
Trukmė: 4 akad. val.
Kaina: 10 eur.
Atsiskaitomoji sąskaita: LT 57 7044 0600 0155 2624
Mokėjimą prašome atlikti iki 2022 m. vasario 11 d.

Registracija vyks iki 2022 m. vasario 11 d.
Registracija: https://forms.gle/QFQvqBY7Lvpy4W95A